Loading ...

Sena valstietė eina išpažinties:
- Mano tėve, – sako ji, – aš buvau neištikima savo vyrui.
- Štai kaip! Kada tai buvo?
- Mmm… Prieš trisdešimt dvejus metus…
- Prieš trisdešimt dvejus metus? Pamirškime tai, nes tai jau nebe nuodėmė.
- Visko gali būti, – sako senutė, – bet man malonu retkarčiais prisiminti…

 Loading ...

Danguje kažkas iškėlė raudoną vėliavą. Petras ėmė tardyti visus šventuosius. Pagaliau prisipažino dailidė Juozapas, kad jis, būdamas proletariato klasės atstovas, iškėlęs raudonąją vėliavą.
Išrinktųjų teismas nutarė jį ištremti iš dangaus. Juozapas susijaudinęs priėjo prie savo sužadėtinės ir sako:
- Marija, imk kūdikį ant rankų ir einam. Pažiūrėsime, kas juos, žalčius, be mūsų išganys.

 Loading ...

Susiginčijo kartą keturi dvasininkai dėl kažkokių religinių tiesų. Žodžiu, nuomonės pasiskirstė trys prieš vieną. Tas vienas, parkritęs ant kelių, ėmė maldauti:
- Dieve, na duok kokį nors ženklą, kad jie suprastų, jog aš esu teisus.
Staiga nugriaudėjo kurtinantis griaustinis.
- Va, matote,- džiaugėsi kunigėlis.- Dievas duoda ženklą.
- Nesąmonė,- sako kiti trys.- Čia tik paprastas griaustinis.
- Dieve, na duok dar kokį nors ženklą!- prašo nuginčytas dvasiškis.
Ir staiga žaibas trenkia į šalia stovintį medį.
- Na, ką dabar pasakysite?
- Nieko ypatingo. Jei griaudžia, tai gali ir žaibuoti,- nepasiduoda kolegos.
- Dievuli, na, įtikink juos, kad patikėtų, jog aš tikrai esu teisus! Dar karščiau maldauja kunigėlis.
- Jis teisus!!!!!- pasigirsta iš dangaus griausmingas balsas.
- Na, ir kas. Trys prieš du, vis tiek mūsų dauguma,- nenusileidžia užsispyrę dvasininkai.

 Loading ...

Vienas iš Kristaus stebuklų. Eina Jėzus ir dvylika apaštalų vandens paviršiumi. Čia pradėjo atsilikti Judas. Vieną žingsnį žengė – vandens iki kelių. Kitą žingsnį žengė – iki juosmens. Pradėjo jis šaukti:
- Palaukit manęs! Aš skęstu!
Jėzus atsisukęs jam ir sako:
- Atsibodai tu visiems jau. Ką negali kaip visi kojų ant akmenų pataikyti?

 Loading ...

Skrido vieną kartą kapitonas Flintas lėktuvu. Vos pakilus jis klausia stiuardesės:
- O sakykite, kada visiems išdalins parašiutus?
- Parašiutų mes nedaliname.
- Bet mes laive visada keleiviams duodame gelbėjimosi liemenes,- sako Flintas.
- Čia jums ne jūra,- atsako stiuardesė.
- Keista, o juk mokančių plaukti tikrai yra daugiau negu mokančių skraidyti,- nieko nesupranta Flintas.

 Loading ...

Viename uoste į piratų laivą įsiropštė berniūkštis ir paklausė:
- Ar neturite kramtoškės?
- Kramtoškės neturi gretimame laive,- tarė jam bocmanas.- O mes nebeturime šovinių.

 Loading ...

Įkyrus naujokas visko klausinėjo kapitono:
- O kam reikalingas laive stiebas?
- Supranti, jei bus štilis ir nepūs vėjas, mes plauksime su juo, kaip su kartimi, atsistumdami nuo dugno,- netekęs kantrybės ištaria kapitonas.

 Loading ...

Piratai nutarė povandeniniu laivu perplaukti po ledais per šiaurės ašigalį. Jaunas junga labai nervinosi ir vis klausinėjo senų jūreivių apie galimas nelaimes.
- O kas bus, jei povandeninis laivas atsitrenks į ledkalnį?- paklausė jis kapitoną Flintą.
- Ledkalnis kaip plaukė, taip ir plauks toliau, lyg nieko nebūtų atsitikę,- nuramino jį kapitonas.

 Loading ...

Vyksta smarkus mūšis tarp piratų ir karinio laivo. Pačiame mūšio įkarštyje piratų kapitonas Flintas pajunta nelabai malonų kvapą.
- Ei, bocmane,- šaukia piratų kapitonas,- ar tik iš baimės neprikrovei į kelnes?
- Ne iš baimės, o iš žiaurios neapykantos!- pataiso jį bocmanas.

 Loading ...

Žurnalistai ima interviu iš piratų kapitono Flinto ir klausia:
- Kodėl jūs prieš mūšį visada užsivelkate raudonus marškinius?
- Žinote, mane gali sužeisti. Kai komanda pamatys kraują, išsigąs, kad aš sužeistas, pasimes ir pralaimės. O ant raudonų marškinių kraujo nesimato. Aišku?
- Aišku,- sako žurnalistai,- netgi aišku ir kodėl bocmanas visada užsimauna rudas kelnes.