Loading ...

Štirlicas sėdėjo savo kabinete. Kažkas pabeldė į duris. “Bormanas”,- pagalvojo Štirlicas. “Aš”,- pagalvojo Bormanas.

 Loading ...

Išeina Štirlicas iš karčemos, o čia jam kažkas tiktai per galvą BUUUM! Apsidairo Štirlicas – asfaltas.

 Loading ...

Štirlicas važiavo visu greičiu. Staiga žiūri – šalia kelio Miuleris, o prieš jį didelė bala. Štirlicas pervažiavo per balą ir aptaškė Miulerį. Važiuoja toliau, žiūri – vėl Miuleris ir bala. Nu vėl aptaškė… Dar toliau važiuoja – Miuleris ir bala. Na negi pravažiuosi – aptaškė. “Eismas ratu” – pagalvojo Štirlicas.

 Loading ...

“Dabar tai jau galas”, pagalvojo Štirlicas. Bet Štirlicas buvo neteisus – galas buvo kitoje serijoje.

 Loading ...

Štirlicas pamato skelbimą, kviečiantį visus štabo darbuotojus į šeštadieninę talką bulvių kasti. “Viskas, šakės!- galvoja Štirlicas,- Mane parišo! Geriau pats pasiduosiu.”

 Loading ...

Štirlicas sunkiai atplėšė mėlynas akis nuo asfalto.
Tai buvo Bormano akys.

 Loading ...

Sugrįžo Štirlicas iš atostogų ir skundžiasi gestapininkui Rolfui:
- Visą laiką lijo lietus.
- Ir vis dėl to jūs neblogai įdegėte.
- Tai ne įdegimas – tai rūdys!

 Loading ...

Štirlicas sunkiai atplėšė mėlynas akis nuo asfalto.
Tai buvo Bormano akys.

 Loading ...

Karas. Išeina girtas Štirlicas su Bormanu iš aludės.
Bormanas:
- Davaj nusikabinam porą panų.
Štirlicas:
- Tegul kabo.

 Loading ...

Štirlicas ėjo mišku. Priekyje matėsi bala.
“Ai, tiek to”, – pagalvojo Štirlicas. Be bala pasirodė, gilesnė…