Loading ...

Prancūzai ironiškai atsiliepia apie anglų virtuvę. Viename Londono bare sėdi prancūzas. Įeina jo bičiulis.
- Ką tu čia geri – arbatą ar kavą?
- Nežinau, nesupratau, ką pasakė padavėjas.

 Loading ...

– Aš atvažiavau pas tave metro,- sako apkūni dama draugei,- ir įsitikinau, kad prancūziškas galantiškumas dar gyvas, įsivaizduoji, Nadin, vos tik aš įėjau į vagoną, trys vyrai atsistojo, kad užleistų man vietą.
- Aš manau, brangioji, kad būtų užtekę ir dviejų.

 Loading ...

Direktorius klausia savo pavaldinį:
- Ar jūs tikite pomirtiniu gyvenimu?
- Na, ką jūs! O kodėl klausiate?
- Vakar, kai jūs buvote savo dėdės laidotuvėse, jis buvo užėjęs ir teiravosi jūsų.

 Loading ...

Mergina atvažiavo į autoservisą. Mechanikas apžiūrėjo mašiną.
- Na, kaip?- paklausė mergina.- Gedimas rimtas?
- Jeigu tai butų arklys,- atsakė mechanikas,- aš jūsų vietoje jį nušaučiau.

 Loading ...

- Eilini Diuponai, kodėl į valgyklą einate su šautuvu?
- Pone kapitone, aš nenoriu vėl likti be kompoto!

 Loading ...

Turguje pirkėjas klausia:
- Kiek kainuoja ši katė?
- Šimtą frankų.
- Bet vakar už ją prašėte tiktai dvidešimties.
- Šiandien ji suėdė papūgą!

 Loading ...

Daktaras Braunas miršta. Jis kreipiasi į žmoną:
- Žiūrėk, nedaryk daug išlaidų paminklui.
Kai Brauną palaidojo, ant jo kapo buvo pakabinta emaliuota lentelė nuo durų: “Daktaras Braunas, priėmimo valandos kasdien nuo 9 iki 12″.

 Loading ...

- Dedu šimtą kronų, kad tu neišgersi dvylikos bokalų alaus iš karto,- susiginčijo Knutas su komivojažieriumi iš Stokholmo.
Stokholmietis pagalvojo, išėjo, bet po pusvalandžio grįžo ir sutiko derėtis.
- Na, tu ir stiprus!- sušuko susižavėjęs Knutas, žiūrėdamas, kaip jis baigia išgerti paskutinįjį dvyliktąjį bokalą.
- Turiu prisipažinti, kad buvau nubėgęs į gretimą aludę ir ten pasitreniravau.

 Loading ...

Direktorius klausia sekretorės:
- Jūs užimta sekmadienį?
- Ne, pone direktoriau, aš laisva,- atsako ji rausdama.
- Tada pasistenkite nors kartą pirmadienį nepavėluoti į darbą.

 Loading ...

Į milijonieriaus laidotuves susirinko daug žmonių. Vienas jaunuolis be perstojo verkė.
- Na, na, tvardykitės,- ramino jį,- jūs velionio giminaitis?
- Ne,- atsakė jis raudodamas,- todėl aš ir verkiu.