Loading ...

- Atleiskite, panele, ar negalėčiau sužinoti jūsų telefono numerį? Matote, šiuo metu rašau telefonų knygą.

 Loading ...

Redaktorius, peržiūrėjęs rankraštį, klausia autoriaus:
- Kodėl jūsų romanas vadinasi “Bumerangas”?
- Matote, į kokią redakciją aš jo nesiunčiau, jis visada grįždavo atgal…

 Loading ...

Rašytojas ir kritikas:
- Pasakyk, ką pats galvoji apie mano naują romaną?
- Nesakysiu. Tu fiziškai žymiai stipresnis už mane…

 Loading ...

- Sakykite, ar jūs niekam dar neskaitėte savo poemos?
- Niekam.
- Tai kodėl akis pamušta?

 Loading ...

Autorius:
- Valio, penki litai už mano naują kūrinį.
- Nuo ko? – klausia draugas.
- Nuo pašto departamento. Jie pametė mano šedevrą.

 Loading ...

- Žinai, kada aš einu pasivaikščioti, man į galvą šauna nuostabios mintys.
- Sprendžiant iš tavo knygų, tu jau seniai nebuvai pasivaikščioti.

 Loading ...

- Atsiprašau, gerbiamoji, gal malonėtumėte nusiimti skrybėlaitę? Aš už vietą sumokėjau 5 litus.
- O aš už savo skrybėlaitę – keturiasdešimt penkis!

 Loading ...

Kalbasi aktorių vaikai:
- Kiek kartų tavo mama ištekėjo?
- Man net nepatogu sakyti…
- Na vis dėl to, kiek?
- Vieną kartą…

 Loading ...

- Tekėti už artisto? Ir galvoti nedrįsk – pyksta tėvas.
Ir vis dėlto jis su dukra nuėjo į teatrą pasižiūrėti jos išrinktojo.
Per pertrauką tėvas sako dukrai:
- Gali tekėti už jo. Jis visai ne artistas.

 Loading ...

Vyksta spektaklis.
- Velniai griebtų. – kužda tragikas.- Jūs ką, nematote užrašo: “Į užkulisius pašaliniams draudžiama?”
- Mačiau. Bet jūs neįsivaizduojate, kokia baimė apima vienišą žmogų gigantiškoje tuščioje salėje…