Loading ...

- Tu vėl eini į teatrą? Juk jau matei šią pjesę.
- Taip, bet ne šia suknele.

 Loading ...

Žiūrovas išeina iš teatro po pirmo veiksmo.
- Jūs taip anksti išeinate? – klausia rūbininkė.
- Kodėl anksti? Kaip suprantu, antras veiksmas parašytas to paties autoriaus.

 Loading ...

Balete:
- Mama, kodėl pirmose eilėse visi vyrai pliki?
- jie užmokėjo už bilietą savo skalpais, vaike.

 Loading ...

- Kaip nueiti iki Operos? – klausia praeivis.
- Pa-pa-pasuuuukite pi-pi-pirmoooje sss- sankryyyy- žoje į k-k –kairę, o-o-o ppasss- kui tttie- sssiai.
- Ar toli reikia eiti?
- N-nnee, – atsako miknius. – Vi-vi-visai nnetooli. J-j-jeeei aaaš nne- mmmi- mikčiočiau, jū-jū-jūs ja-au-au būtumėt nn-nuėjęs.

 Loading ...

Teatre žmona kumšteli vyrui į pašonę:
- Žiūrėk, priešais tave sėdintis vyras miega.
- Tegul sau miega, negi dėl to reikėjo mane žadinti?

 Loading ...

Prie teatro vyras bamba:
- Be reikalo privertei apsirengti naują kostiumą, o ne seną.
- Kodėl? Naujasis tau labai tinka.
- Taip, bet bilietai liko senajame…

 Loading ...

Vienas jaunas poetas pasigyrė:
- Parašyti eilėraštį man vieni niekai.
- Skaitant tai jaučiama.

 Loading ...

Kalbasi du literatūros žinovai:
- Kokį romaną lengviau sukurti: su filosofiniais apmąstymai ar su pasąmonės srautu?
- Su bendradarbėmis.

 Loading ...

Susitinka du rašytojai.
- Kaip romano, kurį nusiuntei į žurnalo redakciją, reikalai?
- Įsivaizduoji, redakcija jį sutrumpino ir išspausdino skyrelyje “Anekdotai”.

 Loading ...

- Sakykit, o kaip baigiasi jūsų apysaka? – klausia vienas literatas kitą.
- Tragiškai. Niekas nenori jos spausdinti.