Loading ...

Vienąkart Štirlicas stogais bėgo nuo Gestapo, netyčia užkliuvo ir parkrito. Krisdamas kažkuo tai užsikabino už lietaus kanalizacijos vamzdžio. Kitą rytą tas “kažkas” ištino ir trukdė vaikščioti.

 Loading ...

Štirlicas ieškojo šifro.
- Ir kam man jis?- pagalvojo jis.

 Loading ...

Štirlicas nusprendė eiti grybauti. Vaikščiojo, vaikščiojo po mišką, bet taip nieko ir nerado. “Tikriausiai ne sezonas” pagalvojo jis ir numetė krepšį į pusnį.

 Loading ...

Štirlicas gavo šifruotę: “Sveikiname, jums gimė sūnus!” Štirlicas atsisėdo ir su nostalgija prisiminė paskutinę dieną tėvynėje prieš penkis metus…

 Loading ...

Priešais Štirlicą ėjo trys ryškiai išsidažiusios moterys. “Prostitutės”,- pagalvojo Štirlicas. “Majoras Isajevas”,- pagalvojo prostitutės.

 Loading ...

Miuleris: “Mes viską apie jus žinome! Jūs demaskuotas! Jūs žydas!” Štirlicas, piktai: “Rusas aš, rusas!”

 Loading ...

Štirlicas pakėlė akis. Tai buvo profesoriaus Pleišnerio akys.

 Loading ...

Štirlicas ėjo mišku. Iš drėvės jį stebėjo spindinčios akys. “Apuokas”,- pagalvojo Štirlicas. “Pats tu apuokas”,- supyko Bormanas.

 Loading ...

Miuleris lėkė automobiliu, o už lango jau pusvalandį matėsi Štirlicas, kuris vaidino, kad išėjo pasivaikščioti.

 Loading ...

Pripompavo Štirlicas katę benzino ir paleido. Katė ėjo, ėjo, ėjo ir… nugriuvo. Štirlicas padarė išvadą: “Turbūt baigėsi benzinas…”