Loading ...

Susitiko kartą žvejys ir medžiotojas. Žvejys ir giriasi:
- Aš vakar tokią lydeką pagavau,- ir rodo du metrus su puse.
- Na gerai, klausyk. Einu kartą per mišką, staiga – didžiulis briedis, o jų medžioklė ten uždrausta. Aš du šovinius pokšt – paguldžiau jį. Žiūriu – girininkas eina. Matė ar ne, kas jį ten žino. Aš du šovinius pokšt – guli girininkas. Apsidairau – porelė eina, pasivaikščiot turbūt išėjo. Na ir ką! Nėra iš ko rinktis… Aš du šovinius pokšt – abu paguldžiau. Galvoju, kad laikas kojas nešti. Išeinu į kelią, o ten autobusas – sulūžo. Moterys, vaikai – visi į mane žiūri.
- Na, o toliau, o toliau kas?
- Numesk du metrus, o tai visi žus!

 Loading ...

Susiruošė žiemą žvejys pažvejoti. Atėjo į tinkamą vietą ir pradėjo kirsti eketę. Tik staiga balsas iš viršaus:
- Čia žuvies nėra!
Žvejys nesupratęs kas čia darosi, nuėjo kirsti eketės į kitą vietą. Ir vėl tas pats balsas:
- Čia žuvies nėra!
Žvejys pakelia galvą ir klausia:
- Kas tu toks?
- Čiuožyklos direktorius!

 Loading ...

Sėdi žvejys valtyje ir žvejoja. Staiga už dešimties metrų nuo valties pradėjo skęsti žmogus ir šauktis pagalbos. Žvejys piktai į jį pasižiūrėjo ir tarė:
- Ša žuvis išbaidysi.

 Loading ...

Sėdi žvejys ant upės kranto, žvejoja. Pro šalį eina žioplys ir mato upe plaukiantį šūdą:
- Klausyk, upelis visada švarus būdavo, o čia dabar kakis plaukia, nežinai nuo ko tai?
Žvejys jam:
- Tai ilga istorija, daug pasakoti…
- Na tai pasakok, laiko aš turiu.
- Klausyk. Gyveno čia mūsų miestelyje toks vaikinukas, sutiko jis mergiotę ir įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio, na ir ji jį. Gražiai gyveno, sutarė gerai ir atėjo laikas vaikinui į karine tarnybą išeiti. Išėjo jis, o jinai žadėjo jo laukti. Bet kai jis grįžo po pusantrų metų, sužinojo, kad jo mergina už kito ištekėjo. Nepakėlė jis to ir nušovė abu…
Žmogelis neištvėrė:
- Klausyk, o šūdas čia prie ko?
- A? Šūdas? … Nežinau… prišiko turbūt kažkas.

 Loading ...

Sėdi žvejys ant upės kranto, žvejoja. Pagauna auksinę žuvelę. Na ir kaip visada žuvelė sako:
- Paleisk, tris norus išpildysiu.
Žvejys:
- Pirmas noras – šimtą meškerių, antras noras – kibirą sliekų, o trečias, – kad geras “kliovas” būtu.
Žuvelė:
- O kuriems velniams tau šito reikia?
- Va kai pagausiu tokių kaip tu kokią šimtinę, tada ir norai bus kitokie.

 Loading ...

Sėdi diedas ant kranto, o kibimo jokio, nors pasikark. Tik susiruošė šliaužti namo, žiūri – sėdi tolumoj kitas žvejys, o aplink jį krūvos prigaudytos žuvies. Prieina ir klausia:
- Klausyk, kaip tau tai gaunasi?
- Vietas reikia žinoti ir tinkamai masalą parinkti.
- O kokiu masalu gaudai?
- Nepatikėsi… Tabletės nuo triperio.
Diedūnia kojas į rankas ir į vaistinę:
- Duokit man tablečių nuo triperio ir kuo daugiau!
Vaistininkas patikliai ir su užuojauta:
- Ką, pagavote?
- Dar ne, bet žinau toookių vietelių!

 Loading ...

Ruošiasi vyras į žvejybą nuošalioje vietoje.
- Tu man į kuprinę įdėjai keptuvę?- klausia jis žmonos.- Aš ant jos pagautą žuvį kepsiuos.
- Taip,- atsiliepia žmona.- Tuo pačiu įdėjau du konservus sardinių ir dar peilį konservams.

 Loading ...

Prie upės meškerioja laimingasis ir nevykėlis. Vienam, suprantama, kimba, antrajam – ne. Nevykėlis teiraujasi:
- Kuo gaudai?
- Slieku, – atsako šis,
- Nori, pabandyk. Imdamas riebų slieką, nevykėlis vėl teiraujasi:
- Kur randi tokių gražuolių?
- Viskas labai paprasta. Atsitempiu laidus nuo rozetės, įbedu darže į lysvę – sliekai lenda kaip dideli – nespėsi rinkti.
Kitą dieną nevykėlis ateina visas prikultas.
- Kas nutiko? – stebisi laimingasis.
- Tai kad man pasirodė mažai dviejų šimtų dvidešimties voltų. Nuėjau į lauką, kur aukštos įtampos linija. Užmečiau laidus, įsmeigiau į žemę ir laukiu, kada sliekai ims lįsti lauk. Staiga išlipo šachtininkai ir kad duos man…

 Loading ...

Plaukia žvejys valtele Lochneso ežeru, žuvį gaudo… Staiga priešais jį išnyra milžiniška Lochneso pabaisos galva ir pražiotais nasrais artinasi prie jo. Žvejys capt už irklų ir visomis jėgomis į krantą. Bet kai supranta, kad kudašiaus neišneš, krenta ant kelių valties dugnan ir pradeda melstis:
- Dieve, neleisk šitai pabaisai manęs suėsti!
Staiga griaustinis sudunda, žaibai pasipila, atsiveria dangus, o iš ten Dievo balsas:
- Tu juk niekada į mane netikėjai…
- Tai aš gi ir Lochneso pabaisa niekada netikėjau!

 Loading ...

Petras sėdi su žmona ant upės kranto ir meškerioja. Staiga jis sušunka:
- Ne, tai negali būti, tokio laimikio aš senai neturėjau!
- Bet, tai tik senas batas! – piktai sako žmona.
- Taip, – atsako žvejas,- bet ne tokio dydžio – 47 Nr.