Loading ...

Petriukas su Jonuku nuėjo žvejoti. Jonukas pagavo didžiulę lydeką. Šiaip taip partempė į krantą, bet lydeka raivosi, dantimis kaukši ir Jonukas niekaip negali jos sulaikyti.
- Kaip man ją nugalabinti?- klausia jis Petriuko.
- O tu ją nuskandink!- pataria draugelis.

 Loading ...

Nuėjo Petriukas pažvejoti. Vieną meškerę užmetė į ežerą, o kitą į pakrantės krūmus. Sėdi, laukia. Pro šalį eina kitas žvejys.
- O kam tu užmetei meškerę į krūmus?- klausia jis.
- Eikit šalin ir netrukdykit,- labai susikaupęs stebi plūdę Petriukas.
- Na, gal vis dėlto pasakysi?- prašo žvejys.
- Gerai, bet turėsit duoti du litus,- sako Petriukas. Žinia, kokie smalsūs yra žvejai. Davė jis Petriukui du litus, o Petriukas viską jam paaiškino:
- Su ta meškere, kur užmečiau į ežerą, dar nieko nepagavau. O ant tos, kur užmečiau į krūmus, jūs penktas pakliūvate.

 Loading ...

Kartą Petriukas pagavo auksinę žuvelę. Žuvelė ir prabilo žmogaus balsu:
- Paleisk mane, šaunusis jaunikaiti, išpildysiu bet kokį tavo norą.
Petriukas galvojo galvojo, ko čia paprašius. Ir sugalvojo.
- Žinai, visi iš manęs juokiasi, kvaileliu vadina. Padaryk, kad aš būčiau tikras didvyris.
- Nieko nėra lengviau,- pasakė auksinė žuvelė ir tik uodega nunerdama supliauškėjo. O Petriukas staiga pajuto, kad stovi jis mūšio lauke, laiko rankose paskutinę granatą, o prie jo grėsmingai artėja didžiulis priešų tankas…

 Loading ...

Pagavo Petriukas auksinę žuvelę. Pirmiausiai už paleidimą jis išsireikalavo trijų norų išpildymo. Žuvelė sutiko.
- Pirmiausia aš noriu daug saldainių, paskui aš noriu daug ledų ir dar aš noriu… noriu…- bandė sugalvoti trečią norą Petriukas.
- Paleisk mane, ėmė prašyti visai jau dusdama žuvelė.- Kai sugalvosi trečią norą, tada ir pasakysi.
Paleido Petriukas žuvelę, gavo savo skanumynus ir žiaumoja patenkintas. Ir štai jį užtiko Jonukas.
- Sveikas, Petriuk!- linksmai pasisveikino jis.- Iš kur gavai tiek ledų ir saldainių? Pavaišink ir mane. Oi! Petriuk! O kur aš einuuu…?

 Loading ...

Eina Petriukas su meškere pakrante, ogi žiūri ant kranto spurda auksinė žuvelė! Jis greitai įmeta ją į vandenį ir laukia. Žuvelė išneria ir sako:
- Tai lauki, kol galėsi pasakyti savo tris norus?
- Aha!- patenkintas linkčioja galvą Petriukas.
- Nieko nebus! Aš visai ne auksinė žuvelė, o tik gelta sergantis paprasčiausias karosas!

 Loading ...

Į miestą atvažiavo gruzinų teatras. Petriukas su mama nuėjo į vaidinimą “Buratinas”. Scenoje ant kėdutės sėdėjo stambus gruzinas. Staiga pasigirsta beldimas. Gruzinas storu balsu klausia:
- Kas ten?
- Karabasa Barabasa!- pasigirsta atsakymas.
Gruzinas ramiai pasikaso savo storą plaukuotą pilvą ir bosu taria:
- Oi bijau, bijau…

 Loading ...

Vyksta gruzinų teatro spektaklis vaikams “Raudonkepuraitė”, kurį žiūri Petriukas. Lovoje guli gruzinas, vaidinantis vilką ir prie jo prieina gruzinas-Raudonkepuraitė.
- Senele, senele, o kodėl tavo tokios didelės akys?- klausia Raudonkepuraitė.
- Kad tave geriau matyčiau,- atsako vilkas.
- O kodėl tavo tokios didelės ausys?
- Kad tave geriau girdėčiau.
- O kodėl tavo tokia didelė nosis?
- Ei, o tu į savo pasižiūrėk, gerai?- susinervina gruzinas-vilkas.

 Loading ...

Petriuko tėtis pro miegus murma mamai:
- Būk gera, nuauk man šlepetes ir išjunk televizorių.
- Gerai, mielasis,- sako jam žmona.- Tik vėliau, dabar mes dar tebesėdime kino salėje.

 Loading ...

Mieste gimę ir užaugę berniukai Petriukas ir Jonukas pirmą kartą atvažiavo į kaimą.
- Žiūrėk, žiūrėk – arklys!- šaukia susidomėjęs Petriukas.
- Čia ne arklys, o kiaulė, pataiso jį Jonukas.
- O tai kodėl tada su ragais?- nieko nesupranta Petriukas.

 Loading ...

Petriukas su Jonuku įlipo į medį. Prie to pačio medžio priėjo arklys ir ėmė į jį trintis. Jonukas išsigandęs tarė:
- Gal šiame medyje yra jo lizdas?
- Kvaily, jie juk gyvena olose,- nuramino draugą Petriukas.