Kategorijos
- Anekdotai apie blondines
- Anekdotai apie čiukčių
- Anekdotai apie gyvūnus
- Anekdotai apie naujus rusus
- Anekdotai apie Petriuką
- Anekdotai apie profesijas
- Anekdotai apie uošvienes
- Dienos anekdotas
- Įvairūs anekdotai
- Kariniai anekdotai
- Kompiuteriniai anekdotai
- Medicininiai anekdotai
- Nešvankūs anekdotai
- Politiniai anekdotai
- Šeimyniniai anekdotai
- Tautiniai anekdotai
- Trumpi anekdotai
- Video istorijos
Gairės
Anekdotai apie Petriuką
- Gal žinai kokia šiandien temperatūra?- klausia Petriukas savo draugo Jonuko.
- Dvidešimt du laipsniai šilumos pavėsyje,- atsako draugelis.
- O kiek ant saulės?
- Na, ant saulės bus kokie šeši milijonai laipsnių,- pademonstruoja savo astronomines žinias Jonukas.
Vaikštinėdamas kaime, Petriukas rado šulinį. Pažiūrėjo, o gilumas begalinis. Paėmė akmenuką, įmetė ir ėmė klausytis. Nieko nesigirdi. Įmetė didesnį akmenį. Vėl jokio garso. Pagaliau netoliese užtiko didžiulį geležinkelio bėgio gabalą. šiaip taip atitempė jį prie šulinio ir vargais negalais įvertė jį į vidų. Pasilenkė, klausosi,staiga mato, atlekia ožka. Visu greičiu atšuoliavo ir tik strykt į šulinį. Petriukas visai apstulbo. O čia ir senelė per pievelę atklibikščiuoja:
- Petriuk, ar nematei, kur mano ožkelė dingo?
- Ji ką tik įšoko į šulinį,- rodo nustebęs Petriukas.
- Kaip tai įšoko,- nesupranta senelė.- Aš juk taip stipriai ją buvau pririšusi prie geležinkelio bėgio…
Kaime Petriukas užsuko į kalvę ir visur landžiodamas, bei visko klausinėdamas gerokai išvedė kalvį iš kantrybės. Galiausiai kalvis ištraukė baltai įkaitintą pasagą ir kyštelėjo tam įkyriam berniūkščiui panosėn.
- Na tai kas,- tarė Petriukas.- Jei duotumėte man penkių litų monetą, aš ją net palaižyčiau.
Kalvis, pagalvojęs kad geresnio būdo nutildyti tą berniūkštį, nei prikepinti jo liežuvį nesuras, išsitraukė penkis litus ir ištiesė Petriukui. O Petriukas paėmė monetą, palaižė ją ir,įsikišęs į kišenę, išbėgo.
Kartą senelis nusprendė nuvežti Petriuką į Disneilendą. Labiausiai jiems pasisekė Lietuvos pasienyje. Tikrindami muitininkai surado senelio akinius, kuriuos jis buvo pametęs prieš savaitę.
Kai Petriukas gimė, jo tėtis atėjo į gimdymo namus ir atsivedė savo draugą. Stovėdamas prie naujagimių palatos stiklo tėtis visaip švelniai tūtavo, kukavo ir leliavo.
- Žiūrėk, žiūrėk, šypsosi!- patenkintas sušuko jis.
- Tai, kad tas vaikas į tave net nežiūri,- tarė draugas.
- Aš kalbu apie medicinos seselę!
Kai Petriukas dar buvo mažas kūdikėlis, vieną naktį jo tėtis švelniai tarė mamai:
Pažiūrėk, ko ten mūsų aukselis rauda?
- Čia ne mūsų, o kaimynų vaikas,- tarė mama.
- Amžinai tas jų snarglius bliauna, kaip patrakęs!
Petriuko mama išvyko į sanatoriją ir paliko jį, dar visai kūdikėlį, tėčio priežiūrai. Po kiek laiko tėtis su Petriuku ant rankų nulekia pas gydytoją ir ima skųstis.
- Nesuprantu kas vyksta, bet mano berniukas vis netenka svorio. Aš jį ir gryname ore, ir masažą darau, ir žaisdamas linksminu. Jau net nežinau ko griebtis.
- O kuo jūs jį maitinate?- klausia gydytojas.
- Tfu, velnias,- ploja sau per kaktą tėtis,- taip ir pamaniau, kad kažką būsiu užmiršęs!
Petriukas klausia tetos:
- Kas čia?
- Pilvelis,- sako teta.
- O kas jame yra?,- smalsauja Petriukas.
- Vaikelis.
- O jūs jį mylite?
- Labai myliu,- sako teta.
- Tai kodėl tada jį suvalgėte?- nesupranta Petriukas.
Mama, ar tiesa, kad kiekvienas vaikas turi savo tėtį?- klausia Petriukas.
- Taip, tiesa. Be tėčio nebūtų vaiko,- paaiškina mama.
- O kodėl tada mūsų šeimoje yra trys vaikai, o tėtis tik vienas?
Dienos anekdotas
Seržantas apžiūrinėja pianiną ir sako naujokams:
- Kas iš jūsų bent kiek nutuokia apie muziką?
Keli kareiviai pakelia rankas.
Seržantas:
- Šaunu, pianiną į devintą aukštą nešite jūs.