Loading ...

Šuo:
Jis mane maitina,
Jis manimi rūpinasi,
Jis suteikia man pastogę,
Jis turbūt Dievas!

Katinas:
Jis mane maitina,
Jis manimi rūpinasi,
Jis suteikia man pastogę,
Aš turbūt Dievas!

 Loading ...

Žemėje tvanas. Lyja be sustojimo, Nojus jau baigia statyti savo laivą. Kiti žydai, taip pat nori išsigelbėti ir statosi laivus. Tik Haimas nestato, o tik meldžiasi.
Vanduo vis kyla. Kai vanduo pakilo iki kelių prie Haimo priplaukia valtis, o žmonės jam taria:
- Lipk į valtį – nuskęsi.
- Nereikia, mano Dievas mane išgelbės.
Vanduo vis kyla ir pasiekė juosmenį. Prie Haimo priplaukia antra valtis:
- Lipk į valtį – paskęsi.
Tas vėl:
- Nereikia, mano Dievas mane išgelbės.
Vandens iki kaklo. Priplaukia trečia valtis ir viskas pasikartoja iš naujo. Haimas nuskendo. Ateina jis pas Dievą ir sako:
- Aš taip meldžiausi, taip meldžiausi. Kodėl manęs neišgelbėjai?
Dievas jam atsako:
- Idiotas, aš gi, tau, siunčiau net tris valtis.

 Loading ...

Mūsų gyvenimas…

Pirmą dieną Dievas sukūrė karvę ir tarė jai:
- Tu visas dienas praleisi laukuose, duosi pieno, maitinsi savo veršiukus ir ūkininko šeimą. Už tai, aš tau dovanoju, 60 metų gyvenimo.
- Už ką man toks pragariškas gyvenimas 60 metų, – pasipiktino karvė. – Man pakaks ir 20 metų.
Dievas sutiko.

Antrą dieną Dievas sukūrė šunį ir ištarė jam:
- Tu visą laiką sėdėsi prie savo namų vartų ir losi ant praeivių. Dovanoju tau 20 metų gyvenimo.
- Hmm, šiek tiek per daug laiko loti, – nusiminė šuo. – Pakaks ir 10 metų, o likusius pasiimk atgal…
Dievas ir vėl sutiko.

O trečią dieną Dievas sukūrė žmogų ir tarė jam:
- Valgyk, miegok, linksminkis ir džiaukis gyvenimu, tačiau tam duodu tik 20 metų.
Žmogus pasipiktino:
- Ką? Tik 20 metų? Žinai ką, Dieve, aš imu savo 20 metų, tada 40 metų, kurius grąžino karvė ir 10 metų, kuriuos atidavė šuo. 70 metų bus pats tas, gerai?
- Na gerai, tegul būna, kaip tu nori, – sutiko Dievas.

Taip ir atsitiko, kad per pirmus 20 gyvenimo metų mes miegame, valgome ir smagiai leidžiame laiką, per ateinančius 40 metų, ariame, kad išlaikytume savo šeimą, o per paskutinius 10 metų, sėdime prie vartelių ir aplojame kiekvieną praeinantį.