Loading ...

Pareina vyras namo ir sako žmonai:
- Pažiūrėk, kiek aš žuvų sugavau…
- O man kaimynė sakė, kad tu buvai į turgų užsukęs.
- Na tai kas, aš tiek prigaudžiau, kad turėjau pusę parduoti, sunku buvo nešti.

 Loading ...

Sėdi prie tvenkinio jaunas ir senas žvejys. Sušalo, kad daugiau nebepajėgia iškęsti. Jaunasis siūlo:
- Einam, dėde, namo, esant tokiam orui, žuvys nekibs.
- Eik, jeigu tavo gera žmona, o manoji kimba prie bet kokio oro.

 Loading ...

Susitarė žvejys su draugais pažvejoti. Valandą ir vietą tvirtai numatė. Žvejybos dieną lijo kaip iš kibiro. Nieko neveiksi, susitarė – reikia eiti. Nuėjęs sutarton vieton, laukęs nesulaukęs draugų, šlapias grįžo namo. Patylomis, kad neprižadintų žmonos, nusirengė Juozas ir palindo po antklode šalia žmonos. Ši besakanti:
- Matai, Joneli, tokiu oru geras gaspadorius šuns į kiemą neišvarytų, o tas mano durnius išėjo žvejoti…

 Loading ...

Susitiko dvi draugės.
- Kaip tavo vyras?- pasiteiravo viena.
- Lyg ir nieko… Tačiau vakarais prisileidžia vonią vandens, pasiima meškerę, užsidaro duris ir meškerioja.
- Reikėtų tau jį vis dėlto parodyti psichiatrui, – susirūpina draugė.
- Reikėtų… – atsidūsta vyro žmona,- bet gi taip norisi šviežios žuvies.

 Loading ...

Susitiko žvejys kaimyną ir puolė girtis:
- Pagaliau, kaimyne, suradau savo gyvenimo moterį ir vedžiau!
Kaimynas nustebęs:
- Tai ką, radai savo idealą.
- Aha!
- Turbūt labai graži.
- Tai, kad ne – baisi, spuoguota.
- Tai gal liekna, aukšta?
- Ne, žema, kresna.
- A, žinau, protinga.
- Ne buka kaip kelmas.
- Nu tada labai turtinga.
- Nei skatiko neturi.
Kaimynas pasimetęs:
- Tai koks gi čia idealas?
- Žinai kaimyne, kai ji pakakoja tai ten tokie kirminai…. ai bet tu ne žvejys, vis tiek nesuprasi.

 Loading ...

Tiesiog nebežinau ką bedaryti, – skundžiasi vienas žvejys kitam.
- Kiekvieną kartą, kai grįžtu iš žvejybos, po lova randu meilužį.
- Tai ką, daugiau į žvejybą neisi?
- Dar ko! Galvoju, gal reikėtų
lovai kojas nupjauti?

 Loading ...

Trys mužikai ankstų rytą tupi nendryne, žuvį gaudo. Vienas iš jų:
- Pamanykit, vyručiai, kad mane išleistų žvejoti, teko žmonai prižadėti, kad trobą suremontuosiu!
Antrasis:
- O aš žmonai pažadėjau kailinius nupirkti.
- O aš, – giriasi trečiasis, – išjudinau savąją 5 val. ryte ir švelniai paklausiau: “Na ką – žvejyba ar žvejoba?”, o ji man: “kai eisi, neišbudink vaikų”.

 Loading ...

Viena draugė pasakoja kitai:
- Siaubas, vakar pirmą kartą gyvenime kartu su vyru važiavau į žvejybą ir mes labai susipykom.
- O kas atsitiko?
- Iš pradžių aš labai garsiai kalbėjau ir išbaidžiau visą žuvį, po to ne taip moviau slieką, vėliau blogai užmetinėjau, o pabaiga buvo visai liūdna: aš prigaudžiau daugiau žuvies negu jis.

 Loading ...

Vienas žvejys klausia kito kaip jį žmona išleidžia žvejoti:
- Labai paprastai, atsikeliu ryte, pakeliu antklodę ir sakau, “O, koks užpakalis”. Žmona man sako, “Eik velniop”. Tai aš susirenku meškeres ir einu žvejoti. Pabandyk ir tu.
Susitinka draugai kitą kartą:
- Tai ko žvejyboje nebuvai?
- Žinai, padariau kaip sakei, ryte pakėliau antklodę, žiūriu ir galvoju, velniop tą žvejybą.

 Loading ...

Vyksta vakarėlis. Vienas iš svečių ištempęs delnus draugui kažką pasakoja. Iš tolo tai matydama jo žmona aiškina draugei:
- Matai mano vyriškį, kaip jis kažką rodo? Tai jis apie mūsų žvejybą draustinyje pasakoja. Na, bet jei jis rodo kokią žuvį pagavo, tai stiprokai perdeda, o jei rodo koks buvo inspektoriaus, kuris mus pagavo ir su kuriuo aš viską derinau, pasididžiavimas – tai jis stipriai sumenkina.