Loading ...

Visa Petriuko šeimynėlė laukė svarbių ir brangių svečių. Mama paruošė daugybę puikių patiekalų, sutvarkė namus ir pakvietusi Petriuką tarė:
- Žinai, mačiau viename žurnale, kad kambarį labai gražiai galima papuošti eglės kankorėžiais. Būk geras, nubėk iki artimiausio eglynėlio kitoje gatvės pusėje ir pargabenk kankorėžių.
Petriukas išlėkė pro duris. Tačiau eglynėlyje susitiko draugų, šiek tiek pažaidė futbolą, vėliau nuėjo į kiną, paskui dar užsuko į diskoteką. Žinia, kaip laikas besilinksminant greitai bėga. Žodžiu, prie savo buto durų Petriukas parsirado tik apie antrą valandą nakties. Supratęs, kad dabar tai jau tikrai gali gauti į kailį, Petriukas išpylė kankorėžius prie durų ir paspaudė skambutį. Kai tarpduryje pasirodė persiutęs mamos veidelis, Petriukas pasilenkė ir tarė:
- Na štai, ponai kankorėžiai, ženkite dar keletą žingsnelių ir mes pagaliau būsime namuose.